APIE PROBLEMAS
.jpg)
Dėl paskutinius kelis dešimtmečius didėjančio pilkųjų ruonių (Halichoerus grypus) skaičiaus Baltijos jūroje ruonių ir žvejų susidūrimai vis dažnėja, taip pat ir Lietuvoje. Šių susidūrimų metu patiriamos žalos pobūdis labiausiai pasireiškia sudraskytais žvejybos įrankiais (tinklai ir gaudyklės), išrinktomis ir sudraskytomis žuvimis, kiek mažiau dėl besisukinėjančių ruonių aplink žvejybos įrankius sumažėjusiu laimikiu. Vis dėlto žala žvejybos įrankiams yra pagrindinis faktorius lemiantis žvejų nuostolius. Dažniausiai žvejų ir ruonių susidūrimai stebimi pajūrio juostoje, kuriai priklauso jūros akvatorijos dalis iki 20 m gylio izobatos. Lietuvos priekrantės žvejai patiria didelius ekonominius nuostolius dėl pilkųjų ruonių daromos žalos, o prevencinės priemonės Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje yra praktiškai netirtos.
Lietuvos Gamtos fondo (LGF) iniciatyva 2013-2014 metais atliktos apklausos, kurioje dalyvavo 61% priekrantėje žvejojančių įmonių, nustatyta, kad vien per 2012 metus Lietuvos žvejai galėjo prarasti apie 111 t žuvies ir patirti maždaug 100 tūkst. eurų nuostolį, kas bendrai paėmus sudaro apie 30% žvejybos įmonių finansinių nuostolių. Įvertinus augančią pilkųjų ruonių populiaciją, paslėptą (be pėdsakų ištraukta ar paleista iš gaudyklių žuvis) bei netiesioginę žalą, kurią žvejams sudėtinga įvertinti, nuostolis galėtų siekti 40-50% bendrųjų priekrantės įmonių pajamų per metus.
Didžiausią pilkųjų ruonių žalą žvejai patiria pavasarį ir rudenį, o mažiausią - vasaros metu dėl ribojamo žvejybos intensyvumo. Dažniau žvejojančios įmonės praranda daugiau žuvies, nes ruoniai įpranta lankytis vietose, kur nuolatos statomi tinklai. Nustatyta, kad vidutiniškai žvejybos įmonės per metus praranda nuo 100 iki 10 000 m ilgio tinklų ir dėl to gali patirti 70-7 000 eurų nuostolių. Vis dėlto vidutiniškai viena įmonė praranda apie 1852 m ilgio tinklų ir patiria apie 1350 Eur nuostolį per metus. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos (LŽPGA) duomenimis vienas žvejas per metus išleidžia apie 5-10 tūkst. eurųtinklams, taigi patirta žala papildomai sudarytų apie 12-24% šių išlaidų. idos ir Neringos ruožuose ruonių įtaka vertinama kaip nedidelė. Kituose ruožuose žala žvejų laimikiui yra didesnė nei 25%, todėl čia žvejams ypatingai reikalinga ieškoti alternatyvių žvejybos būdų ir įrangos, galinčios apsaugoti nuo ruonių poveikio.
Lietuva ir Rusija yra vienintelės Baltijos jūros regiono valstybės, kurių teritoriniuose vandenyse nebuvo išbandytos jokios modernios ruonius atbaidančios ir nuo jų poveikio bei priegaudos apsaugančios žvejybos priemonės, aktyviai naudojamos kitose Baltijos regiono šalyse.
Moderni nuo ruonių poveikio ir priegaudos apsauganti įranga yra brangesnė nei įprastos tradicinės žvejybos priemonės, todėl priekrantės žvejai, net ir turėdami galimybę gauti paramą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos pirmojo sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonę „Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis“, nesiryžta investuoti į pažangią įrangą.
Kita problemos dalis – atsitiktinė jūrinių žinduolių ir paukščių priegauda, kai gyvūnai žūsta atsitiktinai įsipainioję į žvejų tinklus. Tai dažna problema Baltijos jūroje ir visos valstybės daugiau ar mažiau su ja susiduria. Nors gerais informavimo apie atsitiktinę priegaudą rezultatais pasidžiaugti gali tik nedaugelis valstybių, Lietuvoje ši situacija yra itin sudėtinga - apie šias žūtis gaunama ypač mažai informacijos. Viena pagrindinių to priežasčių, jog žvejai yra atsidūrę „pilkojoje“ įstatymų zonoje dėl pilkųjų ruonių apsaugos statuso ir jų priegaudos traktavimo.
Pilkasis ruonis yra įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro įsakymu Nr. 504, todėl ruonių priegauda gali užtraukti administracinę atsakomybę, o žvejai nėra tikri, ar informavus instancijas apie atsitiktinę priegaudą nenukentės jų verslas. Naujo tipo gaudyklės ne tik yra apsaugotos nuo ruonių daromos žalos. Jų konstrukciniai sprendimai neleidžia ruoniams (bei kitiems žinduoliams ir paukščiams) patekti į gaudyklę ir žūti. Tokiu būdu žvejai užtikrina tvarią žvejybą, prisidėdami prie gamtinės įvairovės išsaugojimo.
Apibendrinus, Lietuvos priekrantės versline žvejyba užsiimančios įmonės nenaudoja jokių ruonius atbaidančių, nuo ruonių poveikio ir priegaudos apsaugančių žvejybos priemonių, kurios yra naudojamos kitose Baltijos jūros regiono šalyse, patiria didelius ekonominius nuostolius ir gali daryti poveikį aplinkai.
