BANDYMAI APSAUGOTI LAIMIKĮ NUO RUONIŲ
Nors Lietuvoje pilkieji ruoniai pradėti periodiškai stebėti palyginti neseniai, Botnijos įlankoje susidūrimai su žvejais stebimi jau nuo 1990 metų. Daugiau nei dešimtmetį įvairios Švedijos ir Suomijos mokslo institucijos siekia sukurti ir patobulinti naujas ruonių žalos prevencijos priemones (akustines ir elektrines atbaidymo priemonės, ūdas ir modifikuotas povandenines gaudykles - bučius), tik nedaugelis iš jų pasiteisina ilgalaikiame periode. Daugelis priemonių per tam tikrą laikotarpį tampa nebenaudingomis – ruoniai labai greitai prisitaiko prie įvairių žvejybos ir atbaidymo priemonių modifikacijų.
Siekiant spręsti dėl dažnų susidūrimų ir ruonių kylantį konfliktą 2000 m. Švedijoje buvo sukurta nauja žvejybos įrankių rūšis - pontoninės gaudyklės, apsaugančios ruonius nuo patekimo į gaudyklės vidų ir pagamintos iš specialios draskymui atsparios medžiagos (Dyneema®). Šiuo metu pontoninės gaudyklės kol kas yra efektyviausia apsaugos priemonė ir yra laikomos išgelbėjimu smulkiajai žvejybai Baltijos jūroje, ypatingai šiaurinėje dalyje. Pavyzdžiui, šiuo metu Suomijos ir Švedijoje pakrantėje naudojama apie 600 pontoninių gaudyklių. Nors pontoninės gaudyklės plačiai naudojamos daugiau šiaurinėje Baltijos jūroje ties Švedijos, Suomijos ir Danijos krantais, tačiau vis dažniau jos pradedamos naudoti ir kitose šalyse, tokiose kaip Vokietija ir Estija.
Nors šios gaudyklės ar nėra pritaikytos naudojimui visoje Baltijos jūroje, išbandytos jos yra daugiau ar mažiau visame Baltijos jūros regione. Lietuva ir Rusija yra vienintelės valstybės, neišbandžiusios pontoninių gaudyklių savo priekrantės žvejyboje. Lietuva taip pat nėra išbandžiusi jokių kitų ruonių atbaidymo priemonių ir nesiėmusi veiksmų pritaikyti jas savo priekrantės žvejyboje.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje pietinės Baltijos regiono šalių, šios gaudyklės ne tokios populiarios visų pirma dėl skirtingų gaudomų rūšių ir hidrometeoroginių sąlygų. Pontoninės gaudyklės yra sukurtos tikslinių žuvų rūšių žvejybai (lašišų ir šlakių, strimelių ir seliavų), taip pat salos ir archipelagai Šiaurinėje Baltijoje ir Botnijos įlankoje sudaro tinkamas sąlygas šių gaudyklių naudojimui. Šių gaudyklių žvejai nesiryžta pirkti, išbandyti ir pritaikyti vietos sąlygomis ir dėl sąlyginai aukštos įrankių kainos. Dėl ruonių poveikio patiriančios nuostolį įmonės baiminasi prarasti dideles investicijas į naują nebandytą įrangą, nes nėra aišku, ar ši atsipirks. Tačiau šių gaudyklių paklausa nuolatos auga, todėl vis daugiau šalių stengiasi jas išbandyti ir pritaikyti savo pakrantėse.
Dar 1997-1999 metais, ruonių populiacijos augimo viduryje, Suomijos žvejai patyrė daugiau nei 20% nuostolių nuo metinių pajamų. Vėliau šis skaičius tik augo, jį paskaičiuoti darosi sudėtinga, nes nemaža dalis įmonių buvo priverstos pasitraukti iš verslo. Analogiška situacija buvo stebima ir Švedijoje. Norint užtikrinti, kad priekrantės žvejai išlaikys savo verslą, būtina modifikuoti esamą įrangą ir apsaugoti ją nuo pilkųjų ruonių poveikio.
Dabartinės Lietuvos priekrantėje naudojamos tradicinio tipo gaudyklės pasižymi keliais trūkumais prieš naujo tipo ruoniams atsparias pontonines gaudykles siekiant išvengti ruonių daromos žalos:
1. Apsaugo nuo ruonių
Ruoniai gali lengvai įplaukti į tradicinės gaudyklės venterį ir sunaikinti laimikį iš vidaus arba išplėšti venteryje skyles ir išleisti visą laimikį. 2013-2014 m. vykdyto projekto metu “Pilkųjų ruonių ir žvejų konfliktas Lietuvoje – problemos įvertinimas, supratimas ir bendradarbiavimo galimybės” metu vykdytų apklausų metu nustatyta, kad dėl ruonių veiklos žvejybos įmonės per metus praranda nuo 100 iki 10 000 m ilgio tinklų. Žvejai teigia, kad per metus dėl ruonių veiklos, jiems tenka pakeisti apie 10% gaudyklių tinklinės medžiagos ir 5-50% statomųjų tinklų medžiagos.
Pontoninės gaudyklės yra sukonstruotos taip, kad apsaugotų laimikį nuo ruonių. Šios gaudyklės neįveikiamos ruoniams, nes tradicinė venterio tinklinė medžiaga yra pakeista labai stipriu, ruonių poveikiui atspariu tinklu Dyneema®, kuris apsaugo laimikį. Taip pat nustatyta, kad šias gaudykles ruoniai puola rečiau nei tradicinę žvejybos įrangą. Tai, suprantama, neša ekonominę naudą žvejams – taupomas laikas ir finansiniai ištekliai, kuriuos tekdavo aukoti sugadintiems žvejybos įrankiams taisyti arba naujiems įsigyti.
2. Ilgesnis tarnavimo laikas
Dyneema® medžiaga neapauga dumbliais, kitaip nei tradicinės gaudyklės, kurios po neilgo vartojimo tampa neefektyvios arba netinkamos naudoti. Naudojant tradicines gaudykles reikalinga dažniau keisti tinklinę medžiagą, ko pasėkoje ne tik išauga finansiniai kaštai, bet ir išmetamų tinklų kiekis, tuo padidinama aplinkos tarša.
Nepaisant to, kad naujo tipo gaudyklės yra brangesnės nei tradicinės, jos greitai atsiperka, nes Dyneema® medžiaga yra atsparesnė irimui, ją reikia rečiau keisti, atnešdamos žvejams apčiuopiamos ekonominės naudos.
3. Patogus transportavimas
Pontoninių gaudyklių venteriai gali būti iškeliami ant oro pagalvių ir greitai parplukdomi atgal į krantą, todėl žvejyba tampa patogesnė ir lengvesnė, o rizika, kad esant audringai jūrai venteris bus pažeistas ar prarastas sumažinama iki minimumo.
4. Selektyvumas ir apsauga
Pontoninės gaudyklės yra selektyvios, nes leidžia netinkamoms gaudyti žuvims laisvai praeiti per gaudyklės tinklinės medžiagos akis. Taip pat moderniose pontoninėse gaudyklėse ties įplaukimu į jas yra įtaisytas barjeras, neleidžiantis ruoniams ir paukščiams patekti į gaudyklės vidų. Taip ne tik apsaugomas laimikis, bet ir išvengiama ruonių priegaudos, kadangi į gaudyklės vidų įplaukę ruoniai dažniausiai nebesugeba rasti kelio atgal ir dažnai nuskęsta.
