APIE PROJEKTĄ

Per paskutinius kelis dešimtmečius pilkųjų ruonių (Halichoerus grypus) skaičius Baltijos jūroje didėja, ko pasekoje daugėja ruonių ir žvejų susidūrimų, taip pat ir Lietuvoje (plačiau apie problematiką>>).

 

Ruoniai išrenka iš statomųjų tinklų lengvai jiems prieinamą žuvį, ją sugadina, sudraskydamį tinklus. Ruoniai periodiškai besisukinėdami apie žvejybos įrankius atbaido laimikį. Negana to nukentėti gali ir patys ruoniai, ypač jų jaunikliai, kurie įsipainioja į tradicines gaudykles ar tinklus ir juose žūna (plačiau apie ruonius>>). Ypač daug jų žūva tradicinėse gaudyklėse - mokslinių tyrimų duomenimis, 80 % priegaudos įvyksta būtent tradicinėse, nuo ruonių patekimo neapsaugotose gaudyklėse.

 

Vis dėlto žala žvejybos įrankiams yra pagrindinis faktorius lemiantis žvejų nuostolius. Visoje Baltijos jūroje atsirado poreikis prevencinėms, nuo ruonių poveikio apsaugančioms priemonėms. Ir nors tokios priemonės, pavyzdžiui Skandinavijos šalyse, yra kuriamos ir testuojamos jau kelis dešimtmečius, Lietuvoje tokia įranga iki šiol nebuvo išbandyta ir pritaikyta. Lietuva ir Rusija iki šiol yra vienintelės Baltijos regiono valstybės, kurių priekrantėje ruoniams saugios ir atsparios priemonės yra praktiškai netirtos (plačiau apie priemones>>). 

Lietuvos gamtos fondas 2018 metais pradėjo vykdyti naują projektą "Pažangių, apsaugotų nuo saugomų jūrinių žinduolių įrankių diegimas Lietuvos priekrantėje ir pasklidosios informacijos apie susidūrimų metu žvejų patiriamą žalą surinkimas" pagal LR Žemės Ūkio ministerijos inicijuotą paramą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos pirmojo sąjungos prioriteto "Aplinkodaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas" priemonę "Mokslininkų ir žvejų partnerystės".

 

Šio projekto metu buvo siekiama įdiegti ir pritaikyti naujus, ruoniams (taip pat ir paukščiams)  saugius bei laimikį nuo ruonių apsaugančius įrankius - pontonines gaudykles - vietinėms žvejybos sąlygoms. Šio projekto metu Lietuvos gamtos fondo ekspertai, bendradarbiaudami su priekrantės žvejais, atliko šias veiklas (projekto ataskaitą rasite čia>>):

1. Pontoninių gaudyklių testavimas

 

Dvi modernios ruonių draskymui atsparios pontoninės gaudyklės išbandytos ir pritaikytos vietinėms žvejybos sąlygoms dviejose Baltijos jūros priekrantės vietovėse - Klaipėdoje ir Šventojoje. Kol kas tai vienintelė efektyvi žvejybos priemonė, padedanti žvejams apsaugoti laimikį nuo ruonių.

Kadangi Lietuvos priekrantė skiriasi nuo žvejojimo aplinkos Skandinavijos šalyse, kur vyrauja salų archipelagas ir žvejybos įraga būna apsaugota nuo tiesioginės bangų mūšos, šių pontoninių gaudyklių pritaikymas čia yra žymiai sudėtingesnis. Svarbu išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis šios gaudyklės geriausiai tarnauja žvejams Lietuvoje ir kaip padidinti jų efektyvumą sukuriant tam tikras adaptacijas (daugiau apie gaudyklių naudojimą Lietuvos priekrantėje skaitykite čia >>).

2. Laimikio struktūros gaudyklėse analizė

Kiekvienas Baltijos jūros pakrantės regionas skiriasi tiek vandens parametrais, tiek reljefu, tiek rūšine įvairove. Pritaikant įrangą svarbu atsižvelgti į gaudomą rūšį ir žvejų poreikius. Todėl pontoninių gaudyklių bandymo metu atlikta laimikio struktūros gaudyklėse analizė ir vertinimas (daugiau apie laimikį skaitykite čia >>). 

3. Ruonių apsilankymų pobūdžio prie žvejybos įrankių analizė

Siekiat išsiaiškinti, kaip dažnai ir ilgai ruoniai lankosi prie gaudyklių ir kokį galimą poveikį gali turėti laimikiui, statytos povandeninės kameros, fiksuojančios ruonių apsilankymo dažnį ir veiklą. Taip pat rinkta pasklidoji informacija apie sugadintus žvejybos įrankius ir laimikį remiantis žvejų renkama informacija (pasklidosios informacijos analizė pateikta čia >>).

4. Informacijos sklaida

 

Vyko du seminarai žvejams bei visuomenės atstovams, mokslininkams, aplinkosaugininkams, kurių metu įrangos panaudojimo galimybes pristatė užsienio ir Lietuvos mokslininkai (plačiau apie renginius skaityti čia >>). 

Taip pat projekte dalyvaujantys žvejai turėjo galimybę pasisemti gerosios patirties užsienyje iš vietinių įrankius  naudojančių žvejų bei mokslininkų.

Baltijos žvejai

Už tvarią žuvininkystę Lietuvoje...

© 2019 Projektas "Žvejai ir ruoniai"