Paskutiniu metu pilkųjų ruonių skaičius Baltijos jūroje yra išaugęs, žuvies resursų mažėja, o konfliktas tarp žvejų ir ruonių visoje Baltijos jūroje yra pakankamai intensyvus. Vienas iš kol kas labiausiai pasiteisinusių būdų mažinti konfliktą abipusiai naudingomis priemonėmis – gaudyklės su pontoniniais venteriais. Šios gaudyklės buvo pradėtos naudoti Švedijos ir Suomijos pakrantėse dar prieš 20 metų ir tolydžio, kartu su augančiais ruonių skaičiais, pradėjo plisti į pietus. Tačiau pasirodė, kad pritaikyti šias gaudykles visiškai kitokioms pietinėms seklioms, smėlėtoms, nuo bangų mūšos neapsaugotoms Baltijos pakrantėms yra nemažas iššūkis.
Dar 2018 metais startavusio projekto „Pažangių, apsaugotų nuo saugomų jūrinių žinduolių įrankių diegimas Lietuvos priekrantėje ir pasklidosios informacijos apie susidūrimų metu žvejų patiriamą žalą surinkimas“pagal Žemės ūkio ministerijos programą „Mokslininkų ir žvejų partnerystės“ tikslas - pritaikyti Baltijos regione jau seniai naudojamas gaudykles su pontoniniais venteriais Lietuvos priekrantėms. Tačiau kaip tai įgyvendinti, kai Lietuvoje tokių specifinių kompetencijų nėra? Vienintelis variantas – perimti gerąją patirtį iš šios srities ekspertų užsienyje.
Lietuvos gamtos fondui gavus papildomą paramą iš partnerių CCB (Coalition Clean Baltic) leido suplanuoti ir įgyvendinti tikslą – išvykti pasisemti patirties iš šios srities ekspertų Vokietijoje ir Švedijoje. Lietuvos žvejų ir mokslininkų laukė keturių dienų kelionė.
Pirma kelionės diena prasidėjo keltu į Kylį, o iš Kylio į Rostoką – Tunen institutą ir vieną iš jo mokslinių ekspertų, lietuvių šaknis turintį Dr. Daniel Stepputtis. Dr. D. Stepputtis dirba kartu su vietos žvejais Rugeno saloje, siekiant sumažinti nepageidaujamą priegaudą, aplinkos neigiamą įtaką (pvz. ruonių daromą žalą), energijos sunaudojimą ir kaštus bei kurti tvarias alternatyvias žvejojimo priemones. Paskutiniu metu itin aktualia problema Vokietijoje, kaip ir Lietuvoje, tapo ruonių žala žvejų įrankiams ir laimikiui.
Menkių žvejyba smėlėtose seklumose Vokietijos pakrantėje yra viena iš prioritetinių žvejų veiklų, tačiau šis metodas stipriai skiriasi nuo gilių, ramių, nuo bangų ir vėjo apsaugotų akmenuotų Švedijos ir Suomijos pakrančių, kuriose tokio tipo gaudyklės naudojamos dažniausiai. Kurį laiką dirbę Rostoko mokslininkai mano atradę būdą pritaikyti gaudykles seklioms smėlėtoms pakrantėms, klasikinę apvalią konstrukciją pakeitę trapecijos formos konstrukcijomis, kurios, manoma, turėtų būti atsparesnės bangų poveikiui. Vizito metu, kartu su žvejais jie Daniel kartu su žvejais ir Vokietijos Federalinės Aplinkos apsaugos agentūros atstovais rinko ir konstravo naujos konstrukcijos gaudyklę.
Nors tokio tipo gaudyklės nėra labai aktualios Lietuvos priekrantei strimelių gaudymui, tačiau galimos modifikacijos gali būti nepaprastai naudingos ateityje.
Kelionė Vokietija nesibaigė. Tos pačios dienos vakarą laukė naktinis keltas iš Rostoko į Treleborgą Švedijoje, o iš ten – kelionė automobiliu į Karshamn‘ą. Čia žvejų ir ekspertų laukė vienas iš pontoninių gaudyklių pradininkų ir pagrindinių mokslinių tyrimų ekspertas Dr. Sven-Gunnar Lunneryd. Būtent šio mokslininko ir jo komandos tyrimų dėka, pontoninės gaudyklės tapo sėkmingiausia apsauga nuo ruonių Baltijos jūroje.
Ši išvyka buvo ypač naudinga, nes žvejai turėjo galimybę praktiškai susipažinti su pontoninių gaudyklių naudojimu jūroje iš paties angliškai kalbančio švedo žvejo Glenn‘o valties. Šis žvejas jau daugelį metų bendradarbiauja su Švedijos žemės ūkio universiteto mokslininkais.
Pontoninės gaudyklės reikalauja išmanymo, patirties, įgūdžių. Jos labai skiriasi nuo tradicinių Lietuvoje naudojamų statomųjų žiauninių tinklų bei tradicinių atvirų gaudyklių. Jos taip pat masyvios, todėl transportuojamos ant specialių slidžių formų pripučiamų plūdurų. Būtent šį procesą ir demonstravo švedų žvejas.
Dieną užbaigė ilgos diskusijos kartu su Sven-Gunnar ir Glenn‘u jau prie arbatos :) puodelio. Lietuvos priekrantė, kaip ir Vokietijos, labai skiriasi nuo Švedijos pakrantės, todėl diskusijų metu buvo braižomos schemos ir sprendžiama, kaip tinkamai inkaruoti ir kitaip adaptuoti Švediškas gaudyklės mūsų pakrantėms.
Dabar užsienio ekspertų laukiame Lietuvoje, rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje. Čia jie pasidalins savo patirtimi su visa Lietuvos priekrantės žvejų bendruomene bei visais suinteresuotais asmenimis.
Mūsų naujienas sekite www.baltijoszvejai.lt
Tekstą paruošė Vaida Survilienė
